NAUJIENOS , AKTUALIJOS !!!  
 

 
   
 
 

LOR straipsniai, info
 
 Mūsų sveikata – triukšmo spąstuose 
 gydytojos otorinolaringologės Linos Jurgaitienės interviu /Ivona Kucharevič/"Savaitė"
 
 Manote, kad nuo triukšmo nukenčia tik jūsų ausys? Klystate. Pasirodo, ligų sąrašas ilgas ir sudėtingas, o triukšmo pasekmės beveik neįveikiamos. Tad kaip apsisaugoti? Pasirodo, triukšmo reikia stengtis vengti taip pat, kaip instinktyviai vengiame nemalonių kvapų ir vaizdų...
 Triukšmo istoriniai aspektai
 Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Riaumojimas, staugimas, kaukimas yra akustinio smurto pavyzdžiai gamtoje, naudojami pademonstruoti jėgą siekiant įbauginti ir pagriebti auką. Kita vertus, apstu pavyzdžių, kai triukšmas kaip bausmė buvo naudotas sąmoningai. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo. Kita vertus, nuo natūralaus triukšmo žmonija nuo gynėsi jau seniai. Istorijos šaltiniai mini, kad jau VI a. pr. Kr. vietos valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti.Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo, 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo.Viduramžiais įstatymų buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miesto vietose tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.Triukšmas trikdydavo ir amerikiečius. Bendžaminas Franklinas buvo priverstas persikelti iš vienos Filadelfijos vietos į kitą, nes „turgaus ūžesys vis labiau mane trikdo, ir vis dažniau save pagaunu, kad kai kuriuos dalykus turiu kartoti du kartus”.XX a. antrojoje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiusių šalių miestai.
Prie triukšmo priprantama 
  Gyvendamas nuolatiniame triukšme, imi jo nebepastebėti. Vis dėlto šis, rodos, nereikšmingas miesto aplinkos elementas gali būti galvos skausmų, svaigulio, nemigos, atminties šlubavimo, sumažėjusio darbingumo, agresyvumo ir kitų problemų priežastis. Kita vertus, nėra būtina gyventi mieste, kad triukšmas paliktų savo pėdsakų jūsų sveikatai.„Jei su triukšmu susiduriama darbo aplinkoje, klausos problemų gali iškilti per tam tikrą laiką. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiama triukšme. Dažniausiai tai profesinės ligos. Ilgalaikis triukšmas darbo vietoje neigiamai veikia klausą, tad visai tikėtina, kad žmogus ims girdėti prasčiau ar visiškai apkurs, — sako Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytoja otolaringologė Lina Jurgaitienė. — Beje, profesinės ligos vystosi ne vien nuo triukšmo, bet ir nuo jo keliamos vibracijos.“Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint ant vibruojančio pagrindo. Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankas dirbant su vibruojančiu instrumentu (sakykime, statybose dirbant su pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją, sukelia vibracinę ligą.„Akivaizdu, jog nuolatinis triukšmas anksčiau ar vėliau primins apie save“, — sako medikė.— Itin kenksmingomis sąlygomis dirbantys žmonės turi tai suprasti, deja, kartais tai įvyksta pavėluotai.“
 Būna ir akustinių traumų
  „Profesinės ligos baugina bei gąsdina, tačiau dar baisiau būna tada, kai triukšmo poveikį žmogus pajunta staiga, — sako L. Jurgaitienė. — Vienas nevykęs pasibuvimas koncerte ar viena netinkamai iššauta petarda — ir to pakaks, kad jau niekada negirdėtum taip gerai, kaip anksčiau.“Vis dėlto, pasak medikės, tam, kad netektum dalies klausos, kartais net nėra būtina apsilankyti triukšmingoje vietoje. „Kartais tam, kad patirtum akustinę traumą, pakanka ir vieno garsaus riktelėjimo, — teigia L.Jurgaitienė. — Tiesa, dažnai laiku kreipusis į gydytoją, klausa atstatoma. Matote, poveikis sveikatai priklauso nuo garso intensyvumo bei nuo trukmės. Intensyvus garsas pasekmes parodys tuoj pat. Tačiau jei sritis, atsakinga už klausą, nuolat dirginama kad ir mažesnio triukšmo, kai kuriems žmonėms laikui bėgant ausyse atsiras ūžesys. Gerai pailsėjus tyloje paprastai klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Tačiau jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpsta, ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.“Pasak ekspertės, vystantis kurtumui, iš pradžių klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis dar neblogai girdi kalbą, radijo, televizoriaus skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių (vidutiniškai 200-4000 Hz). Kad kurtumas jau prasidėjęs, gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinį tyrimą.Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba ir visiškas kurtumas.Tad kas gresia mūsų visuomenei, jeigu nekovosime su triukšmu? Kad ir kaip būtų baisu, faktai šiuo atveju itin iškalbingi. Pavyzdžiui, vienas amerikiečių mokslininkas nustatė, jog Vokietijos didmiestyje Diuseldorfe gyvenančių dvidešimtmečių jaunuolių klausa tokio pat lygio kaip aštuoniasdešimtmečių Amerikos indėnų. „Mūsų šalyje triukšmo lygis taip pat viršijamas nuolat. Akivaizdu, kad liūdnas pasekmes pajusime. Ir greitai“, — pastebi gydytoja.
 Nekankinkime ausų
  „Svarbu nuolat galvoti, kur einate ir ką darote, — sako L.Jurgaitienė. — Tad gerai apmastykite, kas geriau: sutikti Naujuosius metus namie sveikiems ar Katedros aikštėje su pasekmėmis visam gyvenimui? Žinoma, išgirsti garsią petardą galite visur, net mokykloje. Tada tampa neaišku, nei kas kaltas, nei kas atsakingas už tai, kas įvyko. Ar ne geriau pasisaugoti nei turėti rūpesčių?“Ką gi siūlo medikė? „Pirmiausiai venkite tų vietų, kur didelė grėsmė gauti akustinę traumą: koncertuose venkite stovėti prie muzikos kolonėlių, taip pat neskubėkite ten, kur šaudomos petardos, venkite naktinių klubų ar net kino salių, kur prastai ir nekokybiškai sureguliuotas garsas, — sako L.Jurgaitienė. — Ypač pavojingi dideli triukšmo krūviai vaikams ir jaunimui. Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. “Daugelio šalių ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl dabartinės visuotinės „triukšmo epidemijos“, ypač dėl stipraus muzikinio triukšmo net 30-40 proc. 14-20 metų amžiaus jaunuolių klausa yra pažeista. „Atkreipkite dėmesį į pro šalį važiuojančius automobilius — milžinišku garsu bumbsinti muzika mažoje erdvėje. Be to, tokiame automobilyje pavojų kelią ir veikianti vibracija. Ar, sakykime, motociklai. Šiuo atveju muzika niekuo dėta, tačiau pats variklio garsas ir vibracija kelionės metu gali nepataisomai sugadinti sveikatą. Tik ar mūsų jaunimui tas rūpi? Šiuo metu jie stengiasi atrodyti šaunūs, o kas laukia po dešimties ar dvidešimties metų?“
 Nervingi ir išsekę
  Pasirodo, triukšmas veikia ne tik ausis, bet ir visą žmogaus organizmą. „Triukšmas mus veikia kaip lėtinis streso sukėlėjas — kenčia centrinė nervų sistema, kuri vėliau „atkeršija“ depresija, ateroskleroze, opalige, hipertonine ir išemine širdies liga, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtiniais uždegimais, — sako L.Jurgaitienė.Pasak medikės, akivaizdu, jog visko pradžia būna nemiga dėl triukšmo.„Kai žmogus neišsimiega, jis negali būti pakankamai darbingas ar dėmesingas, — sako L.Jurgaitienė. — Iš pradžių jis būna sunerimęs, dirglus, irzlus, o vėliau prasideda rimtos ligos.“Europoje atliktos studijos parodė, kad apie pusę visų Europos Sąjungos gyventojų gyvena zonose, kurios negarantuoja akustinio komforto. Nustatyta, kad per 30 proc. ES gyventojų naktį yra veikiami triukšmo lygio, kuris trikdo miegą.Tais atvejais, kai miego sutrikimai apsunkina fizinę, protinę ar socialinę saviraišką, jie tampa kliniškai pastebimi ir vertinami kaip sveikatos sutrikimai. Beje, tokie sutrikimai didina miokardo infarkto riziką 1,6-2 kartus.
 Tolyn nuo triukšmo
  Kartais triukšmo išvengti neįmanoma, tačiau dažniausiai mes patys nieko nedarome, kad apsaugotume save ir kitus. „Ar jums malonu, kai, užuot ramiai pailsėjęs karštą vasaros dieną prie ežero ar upės, esate verčiamas klausytis greta įsikūrusios kompanijos keliamo triukšmo? Ar gera greta tokių žmonių gyventi?“ — klausia L.Jurgaitienė.Triukšmo, pagal jo intensyvumą, poveikis organizmui yra toks: I laipsnis (40-50 dB) — atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis (60-80 dB) — atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų, III laipsnis (90-110 dB) — išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (daugiau negu 120 dB) — išsivysto klausos organo pakenkimas. Miesto ir buitinis triukšmo lygis apima nuo 40 iki 100 dB — tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos.Tad ko gi griebtis? „Pirmiausia venkite triukšmingų susibūrimų, — pataria L.Jurgaitienė. — Jei tai neįmanoma, stenkitės pritildyti muziką, nebūti arti triukšmo šaltinio. Jeigu triukšmadarys — jūsų kaimynas, pasikalbėkite su juo. Paaiškinkite, jog kenčiate nuo jo keliamo triukšmo. Gal kaimynas to nesupranta?“Jei triukšmo priežastis — prasta garso izoliacija, pagerinkite ją. Jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, pasikeiskite senus būsto langus į sandarius šiuolaikinius su stiklo paketais. Beje, pravartu triukšmo problemą aptarti ir su namo bendrijos pirmininku. Tuo atveju, jeigu kaimynas yra nuomininkas, aptarkite problemą su buto ar namo savininku. „Turėtume būti bent truputį supratingesni, — ragina L.Jurgaitienė. —Pagalvokime ne tik apie save, bet ir apie kitus.“
 Muzikos mylėtojams
  Muzika — pramoga ir malonumas, tačiau jos klausytis reikia saikingai. Jeigu kaimynai ima skųstis, žinokite — ribas jau peržengėte. O ką apie saiką sako jūsų organizmas?„Jeigu pasiklausę muzikos pastebėjote, jog skamba ar zvimbia ausyse, atrodo, jog kiti kalba prislopintu balsu, sunkiai suprantate kitų sakomus žodžius, vadinasi, triukšmo buvo per daug“, — sako L.Jurgaitienė.Kaip muzikos klausytis tinkamai? Pirmiausiai nustatykite tokį garsą, kad jums būtų patogu bendrauti su kitais. Žinoma, nesiklausykite muzikos nuolat. Jeigu nutarėte muzikos klausytis per ausines, būkite tikras, jog ji netrukdo girdėti aplinkos garsų.Jei nusprendėte, jog nebijote triukšmo pasekmių sveikatai, ir namuose klausysitės garsios muzikos, tai bent jau nekenkite kitiems. Izoliuokite sienas, aparatūrą statykite ant minkštos dangos, o kolonėlių jokiu būdu nekabinkite ant sienų.
 Leistinos triukšmo normos
  Gyvenamųjų pastatų miegamieji kambariai 6-18 val. 55 dB; 18-22 val. 50 dB; 22-6 val. 45 dBVisuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose, palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose 6-18 val. 55 dB; 18-22 val. 50 dB; 22-6 val. 45 dBVisuomeninės paskirties pastatų auditorijos, mokymo kabinetai ir klasės 70 dBSalės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu 85 dBKoncertų ir kitos salės estradinių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu 90 dBAtviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu 6-18 val. 90 dB; 18-22 val. 85 dB; 22-6 val. 60 dBGyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje 6-18 val. 70 dB; 18-22 val. 65 dB; 22-6 val. 60 dB
 Triuškmo ribiniai dydžiai
  Tam, kad lengviau suprastume garso jėgos lygių reikšmes decibelais, specialistai pateikė keletą pavyzdžių.Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB,20 dB — kišeninis laikrodis;30 dB — lapų šlamėjimas;40 dB — šnabždesys;50 dB — lietus,50-60 dB — įprastinė kalba,60 dB — elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,70 dB — garsi kalba;80 dB — durų, telefono skambutis,85 dB — sunkvežimis,90 dB — riksmas,98 dB — elektrinis grąžtas95-110 dB — motociklas,110 dB — šūvis į orą,120 — greitosios pagalbos automobilių sirenos;140 dB — lėktuvo variklis.190 decibelų garsas iš konstrukcijų išplėšia kniedes.
 

   

Sprendimas: VP 2005